Vanduo akvariume
Vandens rodikliai ir kokybė
Temperatūra
Kovinėms žuvelėms patinka šiltas vanduo, o temperatūrai akvariume gerokai nukritus žemiau 20 laipsnių jos greitai suserga. Jos taip pat jautrios temperatūros svyravimams. Todėl visi temperatūros pokyčiai turėtų vykti kuo lėčiau; tai svarbu prisiminti keičiant vandenį akvariume.
pH
Rūgštingumas (pH vertė) turėtų būti maždaug neutralus. Daugelyje Norvegijos vietų vanduo yra neutralus (maždaug pH 7). Vis dėlto gali būti naudinga įsigyti testavimo rinkinį.
Kietumas
Vandens kietumas, tai yra ištirpusių druskų kiekis, turi įtakos tam, kokios druskos ir atliekos patenka į žuvies organizmą ir pasišalina per žiaunas bei odą; jis taip pat veikia žuvies medžiagų apykaitą ir imuninę sistemą. Kovinės žuvelės gali pakęsti gana kietą vandenį.
Paveikslėlis iš Wikimedia Commons
Norvegijos vanduo iš čiaupo
Daugelis Norvegijos knygynuose parduodamų akvariumininkystės knygų parašytos užsienyje ir vanduo iš čiaupo jose aprašomas remiantis žemyninės Europos arba Šiaurės Amerikos sąlygomis.
Norvegijos vanduo iš čiaupo skiriasi nuo įprasto vandens tiekimo tuo, kad paprastai yra labai šviežias (jame mažai amoniako, nitritų ir nitratų) ir minkštas (jo kietumas gali būti mažesnis nei 1 °GH). Žinoma, tai priklauso nuo vietovės; daug kur vandens tiekimo įmonės į vandenį deda kalkių arba druskų, kad padidintų pH ir kietumą. Taip daroma siekiant sumažinti vamzdžių dėvėjimąsi (koroziją).
Nieko nelaikykite savaime suprantamu dalyku, kol neišmatavote vandens iš čiaupo. Galite įsigyti testavimo rinkinį ir išmatuoti patys arba paskambinti į vietos vandens tiekimo įmonę. Taip pat galite nunešti vandens mėginį į savo LFS ir paklausti, ar ten gali ištirti vandenį.
Kai akvariumo knygoje skaitote, kad vandenį reikia dviem ar trims dienoms palikti inde, kad iš jo pasišalintų chloras, tai dažniausiai taikoma didžiųjų Europos miestų vandeniui; ten įmonės priverstos į vandenį dėti chloro, kad žmonės nesusirgtų. Norvegijoje retai kada vandens tiekimo įmonės įdeda tiek chloro, kad prieš pilant vandenį į akvariumą jį reikėtų aeruoti.
Kai akvariumo knygoje skaitote, kad žuvį sunku laikyti, nes jai reikia minkšto vandens, vanduo iš jūsų čiaupo šiai žuviai gali tikti puikiai. Kaip minėta, Norvegijos vanduo iš čiaupo yra ypač minkštas, o jo kokybei gali pavydėti visas likęs pasaulis.
Kitos savybės
Paveikslėlis iš Wikimedia Commons
Druska
Kai kurie žmonės rekomenduoja į 10 litrų akvariumo vandens įmaišyti arbatinį šaukštelį druskos, jei laikomos kovinės žuvelės. Aš priklausau tiems, kurie į vandenį mieliau deda kuo mažiau priedų ir verčiau pasilieka druską kaip vaistą, jei žuvis susirgtų. Gėlame vandenyje druskų yra ypač mažai (mažiau nei 0,05 %), ir nors gamtoje vanduo gali būti kietas, tai lemia ne natrio chloridas, o kitos druskos. Taip pat žr. Vikipedijos straipsnį apie druskingumą (wp) .
Burbulinis lizdas
Burbulinį lizdą veikia vandens kokybė. Jei vanduo per kietas, lizdas neišsilaikys. Jei norite didelių ir tvirtų burbulinių lizdų, akvariumo pH turėtų būti 7 arba mažesnis.
Deguonis
Deguonies kiekis vandenyje svarbus žuvų sveikatai. Tačiau kovinės žuvelės, kaip ir visos labirintinės žuvys, gali kvėpuoti oru, todėl prireikus jos išgyvena.
Vandens paviršius
Vandens paviršius akvariume turėtų būti švarus, o virš vandens esantis oras – šiltas ir drėgnas. Priešingu atveju kovinė žuvelė, įkvėpdama oro, gali „peršalti“. Burbuliniai lizdai taip pat prasčiau laikosi sausame arba šaltame ore.
Srovė
Atrodo, kad kovinės žuvelės kartais mėgsta plaukti prieš srovę, tačiau svarbiau, kad akvariume jos turėtų ramaus vandens vietą, kur galėtų atsiremti į augalą ar ką nors panašaus ir atsipalaiduoti. Kad galėtų statyti burbulinį lizdą, joms būtina, kad vandens paviršius būtų labai ramus.