Labirintinės žuvys

Kovinė žuvelė priklauso labirintinių žuvų šeimai. Labirintinės žuvys iš tikrųjų yra keturios žuvų šeimos iš Afrikos ir Azijos. Joms yra 50–60 milijonų metų; tarp jų yra ir guramių. Šios šeimos yra Anabantidae, Belontiidae, Helostomantidae ir Osphronemidae.

Kovinė žuvelė priklauso šeimai Belontiidae. „Anabantidai“ dažnai vartojama kaip bendrinė labirintinių žuvų sąvoka, o Anabantidae dažnai nurodoma kaip kovinės žuvelės šeima, nors tai netikslu. (Žodis Anabantoidei, beje, kilęs iš graikų kalbos žodžio anabaiano, reiškiančio „kilti“ arba „pakilti“. Tai susiję su stebėjimais, kad labirintinės žuvys kyla į paviršių įkvėpti oro.)

Labirintas

Labirintinės žuvys taip pavadintos todėl, kad dalis jų žiaunų yra virtusi organu, leidžiančiu kvėpuoti oru. Šis organas vadinamas labirintu. Pasilenkę virš akvariumo ir žiūrėdami į kovinę žuvelę iš viršaus per vandens paviršių, galite įžiūrėti labirintą jos galvos viršuje.

Todėl labirintinės žuvys gali ištverti mažą deguonies kiekį akvariume, nors natūraliai joms geriau sekasi deguonies prisotintame vandenyje. Jei virš vandens paviršiaus esantis oras per sausas ar šaltas arba vandens paviršius nešvarus, kvėpuodamos oru labirintinės žuvys gali susirgti infekcijomis („peršalti“). Jei labirintinė žuvis įstringa po vandeniu ir negali pasiekti oro, ji gali nuskęsti.

Burbulinis lizdas

Kai kurios labirintinės žuvys yra burnoje ikrus nešiojančios žuvys. Jos tiesiog saugo ikrus ir ką tik išsiritusį mailių burnoje, kol šis tampa pakankamai didelis, kad galėtų išgyventi savarankiškai. Šis būdas labiausiai paplitęs tarp didesnių rūšių, pavyzdžiui, Betta pugnax.

Kitos labirintinės žuvys orą naudoja ne tik kvėpuoti. Jos stato burbulinius lizdus, kuriuose slepia ikrus ir mailių. Siamo kovinė žuvelė priklauso šioms žuvims.

Patinas stato ir prižiūri burbulinį lizdą, kuris yra slėptuvė ir apsauga ikrams, o vėliau ir ką tik išsiritusiam mailiui. Putos aprūpina ikrus ir mailių deguonimi, be to, jose yra priešgrybelinių medžiagų. Gerai besijaučiantis kovinės žuvelės patinas stato savo lizdą tol, kol tam tinkamos sąlygos.

Lizdas statomas po šaknimis ir tarp augalų, dažnai prie kranto. Akvariume patinas dažnai mieliau stato lizdą po plūduriuojančių augalų lapais arba po kitais augalais, esančiais ramioje vandens paviršiaus vietoje. Apversta ir akvariume plūduriuojanti pusė putplasčio puodelio – beveik garantuotas pasirinkimas.

Patelės buvimas dažnai paskatina patiną intensyviau statyti lizdą. Tačiau jei pH tampa per aukštas, jam gali būti sunku, nes burbuliukai neišsilaiko taip ilgai.

Pirmosiomis dienomis po išsiritimo patinas pagauna bandantį nuplaukti mailių ir išspjauna jį atgal į lizdą. Galiausiai jis praranda susidomėjimą ir leidžia mailiui tvarkytis pačiam.