Gydymas

Paveikslėlis iš Wikimedia Commons.

Paveikslėlis iš Wikimedia Commons

Gydyti reikėtų pagal jūsų naudojamo vaisto gamintojo nurodymus. Kai kuriais atvejais gali būti naudinga vaistą derinti su druska ir (arba) aukštesne temperatūra.

Galima naudoti įprastą valgomąją druską, tačiau saugiausia vengti druskos su lipnumą mažinančiomis medžiagomis ir jodu. Gyvūnų prekių parduotuvėje taip pat galima nusipirkti specialios druskos žuvims gydyti. Šie milteliai sudaryti iš kelių skirtingų druskų ir turi, be kita ko, privalumą – kurį laiką po įpylimo į akvariumą išskiria deguonį į vandenį.

Iš filtro reikia išimti aktyvintąją anglį, kad ji nesugertų vaisto.

Dažnai geriausia sergančias žuvis izoliuoti mažame akvariume arba kibire.

Puošmenos nebūtinos, tačiau gali suteikti žuvims slėptuvių ir padėti joms nusiraminti. Tamsus dugnas gali padėti žuvims jaustis saugiau. Plūduriuojantys augalai gali turėti tokį pat raminamąjį poveikį kovinėms žuvelėms ir kitoms paviršiuje gyvenančioms žuvims. Dažnai geriausia pritemdyti šviesą – dieną aktyvios žuvys tuomet tampa ramesnės.

Jei vaistus pilate į įprastą akvariumą, svarbu prisiminti, kad bakterijas naikinantys vaistai gali sunaikinti bakterijų kultūras filtre ir grunte.

Atsigavimas

Natūralu, kad po gydymo žuvys turėtų būti mažai stresą keliančioje aplinkoje. Susilpnėjusios žuvys bendrame akvariume lengvai tampa skriaudžiamosiomis.

Kiek laiko žuvis atsigaus, priklauso nuo ligos, nuo to, kaip stipriai ji buvo užpulta, ir nuo daugelio kitų veiksnių, įskaitant temperatūrą. Duokite žuviai įvairaus ir maistingo pašaro, bet neperšerkite. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol apetitas vėl taps geras.

Daugelis kovinių žuvelių turi didelius ir pažeidžiamus pelekus. Juos lengvai pažeidžia pelekų graužimas arba ligos. Jei žuvis pasveiksta, jie dažniausiai atauga. Kiek tai trunka, priklauso nuo akvariumo temperatūros, žuvies amžiaus ir nuo to, kaip ji šeriama. Jei pelekų beveik nelikę, daugeliu atvejų reikia numatyti bent 2–3 mėnesių atsigavimą. Jei žuvis sena, gali būti prastesnės sąlygos audiniams ataugti. Pelekai nebūtinai taps visiškai gražūs per likusį žuvies gyvenimą.

Paveikslėlis iš Wikimedia Commons. Kibiras gali būti mažų žuvų karantino talpa.
Kibiras gali būti mažų žuvų karantino talpa.
Paveikslėlis iš Wikimedia Commons

Karantinas

Prieš įkeliant naujai įsigytus gyvūnus į akvariumą, verta juos dvi–tris savaites laikyti karantine. Tai gali neleisti parazitams ir panašiems organizmams įsiveržti į akvariumą.

Gyvybės formų, galinčių sugadinti arba apkartinti visą akvariumininkystės pomėgį, pavyzdžiai:

  • Ichthyophthirius multifiliis ( baltųjų taškelių parazitas),
  • Lepeophtheirus salmonis (lašišinė utėlė),
  • Gyrodactylus salaris (lašišų parazitas, sunaikinęs daugelį Norvegijos lašišų upių),
  • pirmuonys parazitai,
  • siūliniai dumbliai,
  • augalėdės sraigės,
  • plūduriuojantis augalas elodėja.

Eutanazija

Kartais sergančios žuvies gydyti nepavyksta. Jei žuvis per daug nusilpusi arba sena, ji nebesugebės išgyventi. Tuomet gali būti geriau žuvį humaniškai užmigdyti.

Verdantį vandenį kaip užmigdymo būdą reikėtų naudoti tik labai mažoms žuvims. Dažniausiai greičiausia ir geriausia kovinę žuvelę padėti ant pjaustymo lentos ir aštriu virtuviniu peiliu nukirsti galvą.

Niekada nemeskite gyvos žuvies į tualetą, kad ir kokia serganti ji būtų. Negyvą žuvį taip pat reikėtų mesti į šiukšliadėžę, o ne į tualetą.